- parliamentary party group
- parlamento frakcija statusas T sritis Politika apibrėžtis Organizuota parlamento narių grupė, kurios narius vienija panašios vertybės, politiniai įsitikinimai, požiūris į problemų sprendimo būdus ir tikslai; ją sudarantys nariai yra išrinkti pagal tą patį arba skirtingus rinkimų sąrašus, tačiau parlamentinėje veikloje tarp savęs nesivaržo.Užtikrina kandidatus rinkimuose iškėlusios partijos ir parlamentarais tapusių tautos atstovų nuolatinį abipusį ryšį. Tai nereiškia, pirma, kad partija ir parlamento frakcija yra tas pats; antra, kad savanoriško tautos atstovų vienijimosi į frakcijas taisyklės pažeidžia laisvojo mandato principą. Padeda įgyvendinti parlamento narių politines pažiūras ir tikslus, užtikrina organizuotus parlamento narių ryšius su parlamente atstovaujamomis politinėmis jėgomis, parlamento darbingumą ir naudingą funkcionavimą. Kurios nors partijos narį išrinkus tautos atstovu, keičiasi jo statusas, taigi priklausymas frakcijai vertintinas tik kaip nauja (ar kitokia) organizacinio darbo ir politinių tikslų įgyvendinimo parlamente forma. Parlamento narių vienijimasis į frakcijas padeda išreikšti partijos programines nuostatas ar idealus ir palengvina parlamento organizacinį darbą. Politiniai frakcijų susitarimai lemia parlamento vadovybės ir jo darbinių struktūrų sudarymą, frakcijos atlieka parlamentarų valios formavimo bei elgesio kontrolės priimant sprendimus funkcijas. Tokias pat svarbias funkcijas atlieka parlamentui sąveikaujant su išore – kitomis valdžios institucijomis, interesų grupėmis ir t. t. Ne visada yra partinės organizacijos dalis. Teisė jungtis į frakcijas paprastai suteikiama ir parlamentarams, nepriklausantiems jokioms partinėms organizacijoms ar nenorintiems jungtis prie kitų frakcijų: LR Seime yra vadinamoji mišri Seimo narių grupė, vienijanti kitomis frakcijoms nepriklausančius parlamentarus. Teoriškai skiriamos 2 sritys, kuriose frakcijos vaidina lemiamą vaidmenį priimant sprendimus parlamente: teisėkūra ir paramos vyriausybei užtikrinimas. Įvairiose šalyse parlamentinei frakcijai įsteigti keliami skirtingi reikalavimai. Pvz., Norvegijos Stortinge tam pakanka 1 parlamentaro pageidavimo, Prancūzijos Nacionalinėje Asamblėjoje nustatyta 30 parlamentarų kvota. LR Konstitucija (60 str., 3 d.) garantuoja Seimo narių teisę jungtis į frakcijas. LR Seime reikalavimai frakcijai įsteigti keletą kartų buvo keičiami: vienu metu buvo nustatyta, kad steigėjais gali būti ne mažiau kaip 1/15 visų parlamento narių, vėliau – kad gali įsteigti 3 parlamentarai, pagal šiuo metu galiojantį Seimo Statutą (38 str.), gali įsteigti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai. atitikmenys: angl. parliamentary party group ryšiai: susijęs terminas – mandatas
Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Algimantas Jankauskas . 2007.